Vakaras su arbata
Rekomendacija atokvėpiui, kai su kvapnia arbata ir vaiku galima jaukiai leisti laiką vakarais prieš miegą
Kai už lango – ne itin malonus oras, namuose ypač norisi jaukumo. Keletas patarimų kaip susikurti malonų vakarą, padės pamiršti dienos stresą ir nuovargį. Šiluma, jaukus apšvietimas, neerzinantys, švelnūs kvapai, šilta arbata, pokalbis ir yra tie pagrindiniai akcentai, kurie suteiks ramybės ir saugumo jausmą ruošiant miegui vaikus.
Jei ima varginti vakaro rutina tapusios derybos dėl žaislų tvarkymosi, prausimosi ir ruošimosi miegui, metas išbandyti ką nors naujo. Daugelyje namų, kuriuose auga maži vaikai, vakarai yra mažiausiai idiliškas metas. Ir vaikų auginimas dažnai primena linksmuosius kalnelius su nenuspėjamais posūkiais. Vis tik, galbūt tokia graži tradicija, kaip arbatos gėrimas vaikams su mama ar tėčiu, bent kiek sumažins įtampą vakare, prisidės prie visos šeimos ramaus poilsio.
Vaikams galima pavydėti atkaklumo įrodinėjant, kad prieš ruošiantis nakties poilsiui, jiems tiesiog gyvybiškai būtina pažaisti dar penkias, po to ir dar dešimt minučių, o po to dar… Užbėgti už akių deryboms padės aiškus susitarimas, kokiu laiku metas baigti visas veiklas, tvarkytis žaislus. Galima pasirūpinti aiškiais priminimais. Tai gali būti sutartu laiku nuskambantis žadintuvas arba ant sieninio laikrodžio pažymėtas ženklas
Tyrimai rodo, kad net jei atrodo jog visą vakarą praleidžiate bendraudami su vaiku, dažniausiai tai vyksta ruošiant maistą, žiūrint televizorių ar bandant užsiimti kitais reikalais. Psichologai siūlo vaikui skirti 15 minučių asmeninio dėmesio. Ketvirtis valandos nėra ilgas laiko tarpas, tačiau padės vaikui nurimti, pasijausti saugesniam ir sumažins poreikį tėvų dėmesio gauti gręžiant kantrybės likučius prieš pat miego metą.
Mėgaujantis arbatėle, galima pažaisti žaidimą „Aš tau dėkoju už…“. Retai dėkojate savo šeimos nariui už kažką? Surenkite „ačiū“ vakarą. Susėskite patogiai ir visi pasakykite po sakinį, už ką dėkojate ir kam. Pavyzdžiui: „Dėkoju mamai, kad ji padeda rankšluosčius ant gyvatuko, o ryte jie būna šilti“ arba „Dėkoju Lukui, savo broliui, iš kurio mokausi kantrybės ir nesusinervinti, kai supykstu“. Raskite net menkiausią dalyką, už ką galite padėkoti. Taip vaikai matys, kad šeima vertina vienas kitą, yra stiprus kumštis, frazes galite, beje, keisti: „Mane prajuokina, kai tu…“, „Būnu laimingas, kai tu…“. Tokių bendrų pokalbių metu užsimezga artimesnis ryšys, vaikas išmoksta pasitikėti tėvais, įsisąmonina, kad kilus problemoms gali kreiptis į juos patarimo ar pagalbos.
Atsipalaidavimas ir neskubėjimas turi jaustis kiekviename jūsų judesyje ir žodyje. Tik tokiu būdu jūs sukursite miegui tinkančią atmosferą.Vaikas turi atsigulti su teigiamomis emocijomis.
Tegul toks bendravimas suteikia daug smagių ir nepamirštamų akimirkų !!!
Psichologė Vida Misiūnienė
